Atgimimas

Stotelė, iš kurios anei vieno kelio,
Beprotybėn traukia, riečia ligi kelio.
Amžina klajonė baigiasi ties kryžium,
Kursai žymi lobį tolimam Paryžiuj.

Svaigulys, lyg pakilimo takas paukščio,
Gniaužia kvapą, šnibžda nebijoti aukščio.
Karūna karaliaus - ar ji ten, Paryžiuj?
Liaupsinta nekart puikiausiu tarno gyrium.

Vėl mintis, kad nepavyks ištarti žodžio,
Kurs pasauliui nepagaili tyro grožio.
Nieko svetimo - nereik ropoti vėžiom,
Idant mojuotum besivejančiam vėjui.

Atgimimas, artėjančio didingo triumfo,
Išdildo šiupinius praėjusio fiasko.
Neteks kentėti, kas laukė po tuo kryžium,
Tam, kas rado lobį tolimam Paryžiuj.

---

Atgimimas. Jis jau čia pat. Žengia koja kojon su mintimis, emocijomis ir laukia tinkamos progos prasiveržti. Nagi, jau turbūt laikas!