Sustingusi žiema,
Kai pavasaris į nugarą
Alsuoja it žmogus,
Įveikęs varginantį darbą.
Pabudusi gamta,
Kuomet maži paukštukai saulėj
Čiulba tarsi žmogus,
Paėmęs vyno taurę rankon.
Įkaitusi diena,
Kai spinduliai, palietę žemę,
Šildo bemaž žmogus,
Pamilęs jauną tyraširdę.
Gaivinanti rasa,
Kai basos kojos prie žolės
Priglunda it žmogus,
Ištaręs: aš Tave myliu.
