Karys

Šiąnakt aidėjo pamiškys,
Galgi lijo - kas sumąstys..?
Lyg ir kažkas aimanavo,
Galbūt iš skausmo dejavo.

Man rodės, kad krito karys,
Galbūt jaunas - kas pamatys..?
Lygtais tiesos jis ieškojo,
Galgi tad savim dvejojo.

Ryte kirto medį genys,
Galgi matė - kas išklausys..?
Lyg ir kažkas sušnarėjo,
Turbūt lašai ištekėjo...

Tik teorija

Sodrių spalvų koloritu
Tapau gyvenimo sienas.
Jos lyg negyvos - kurgi Tu?
Klausiu sumišęs it vaikas.

Skambių natų simfonija
Bandau prilygti Mocartui.
Nors apleidžia įkvėpėja,
Ištariu „neteisk“ rytojui.

Gilių jausmų euforija
Dar tūno rūko migloje.
Ar tai nyki istorija?
Stengiuos suprasti kelyje.

Keistų minčių entropija
Tyliai didėja galvoje.
Sutik - tai tik teorija,
Kurios nerasi širdyje.

Mamytei

Jos akyse sužibo ašarų krisleliai
Ir gailios rankos siekės apkabint manęs.
Mamyte miela, ko gi Tu verki ir vėlei, -
Paklausė lūpos, neišgirdusios širdies.

Jos akyse sudužo pasakų laiveliai
Ir, rodos, temo švyturys baltoj nakty.
Sūnelis grįš, tik būk šiandien tvirta lig valiai,
Nekęski skausmo, nuolat tūnančio Tavy.

Jos akyse sužibo dar keli krisleliai,
Bet tai ne ašaros, o deimantų lietus.
Mamyte miela, argi mes tokie suaugę,
Kad Tave pakeistų skubantis dangus?

Jos akyse suspindo du maži drugeliai,
Kurių sparnai lemtingam skrydžiui ištiesti.
Mamyte, ar tiki, kad mes pakilt jau galim,
Palaiminti ir Tavo rankų išsupti?

Jos akyse nemigo Dievo angelėliai,
Kurie mane kasnakt stebėjo akylai.
Mamyte miela, Tu pažvelki pro langelį -
Vėl namo sugrįžo Tavo mylimi vaikai.