Palaimingiau duoti, negu imti.

2012 m. balandžio 11 d., trečiadienis

Mamytei

Jos akyse sužibo ašarų krisleliai
Ir gailios rankos siekės apkabint manęs.
Mamyte miela, ko gi Tu verki ir vėlei, -
Paklausė lūpos, neišgirdusios širdies.

Jos akyse sudužo pasakų laiveliai
Ir, rodos, temo švyturys baltoj nakty.
Sūnelis grįš, tik būk šiandien tvirta lig valiai,
Nekęski skausmo, nuolat tūnančio Tavy.

Jos akyse sužibo dar keli krisleliai,
Bet tai ne ašaros, o deimantų lietus.
Mamyte miela, argi mes tokie suaugę,
Kad Tave pakeistų skubantis dangus?

Jos akyse suspindo du maži drugeliai,
Kurių sparnai lemtingam skrydžiui ištiesti.
Mamyte, ar tiki, kad mes pakilt jau galim,
Palaiminti ir Tavo rankų išsupti?

Jos akyse nemigo Dievo angelėliai,
Kurie mane kasnakt stebėjo akylai.
Mamyte miela, Tu pažvelki pro langelį -
Vėl namo sugrįžo Tavo mylimi vaikai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą