„Pavasaris“, - taip sakė kalendorius,
O užklojęs žemę sniegas tiktai kvatojos.
Laimei - netikėjau.
„Pavasaris“, - kartojo kalendorius,
Bet vis nelietė juodos žemelės kojos.
Gaila - taip tikėjaus.
„Pavasaris“, - jau šaukė kalendorius,
Bet saulė vangiai artinosi kelt artojaus.
Pavargau tikėti.
„Pavasaris!“, - sugriaudė griaustinis
Ir kaipmat visa gamta ant kojų stojos.
Kaip galėjau netikėti?!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą