Nėr jokio suraukto veidelio toj šaly,
Tik šypsenos, pagautos svaigulio dienų.
Netgi dūzgesio, kurs girdėti avily -
Net ir to nėra - ramybė čionais širdžių.
Nebuvęs, nei viešėjęs toj keistoj šaly,
Bet daug girdėjęs, daug kur skaitęs apie ją.
Tiesa - bandžiau nekart šią rast žemėlapy,
Kol supratau: nėra josios tenai, nėra.
Ak kaip norėtųsi nulėkti ten, pajust
Tą nemirtingą tylą, prisėst ant kelmo,
Valandėlę vieną, antrą žvelgt į tolį,
Kolei patekės nakties danguose mėnuo.
Bet, ar tikrai verta, ar bent kiek prasminga
Svajot ir jaust, kaip širdis perdėm apsąla
Nuo vienos stiklinės gaivinančio vyno,
Idant suvirpinčiau savo laimės stygą.
