Nėr jokio suraukto veidelio toj šaly,
Tik šypsenos, pagautos svaigulio dienų.
Netgi dūzgesio, kurs girdėti avily -
Net ir to nėra - ramybė čionais širdžių.
Nebuvęs, nei viešėjęs toj keistoj šaly,
Bet daug girdėjęs, daug kur skaitęs apie ją.
Tiesa - bandžiau nekart šią rast žemėlapy,
Kol supratau: nėra josios tenai, nėra.
Ak kaip norėtųsi nulėkti ten, pajust
Tą nemirtingą tylą, prisėst ant kelmo,
Valandėlę vieną, antrą žvelgt į tolį,
Kolei patekės nakties danguose mėnuo.
Bet, ar tikrai verta, ar bent kiek prasminga
Svajot ir jaust, kaip širdis perdėm apsąla
Nuo vienos stiklinės gaivinančio vyno,
Idant suvirpinčiau savo laimės stygą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą