Kaip gera, kai stipriai užlyja
Ir po to dvelkia gaivumu.
Atrodo, jog gamta atgyja
Ir visur taip šventai ramu.
Kaip mėgstu kantriai stebėti
Balas maitinančius lašus.
Kas kartą noris juos lydėti,
Pabūt su jais lig pabaigos.
Kokia nuostabi ta akimirka,
Kai ritasi bala banga.
Juk jai sukelt pakako lašo -
Mažyčio, vieno, nesunkaus.
Tatai čiuožikas išsigandęs -
Juk iššūkis įveikt bangas.
Dangus jau švinta jojo labui,
Ramybė apima balas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą