Parklupau už akmens užkliuvęs, Supratau, jog ne čia pakliuvęs. Kaip savyje vis dar rast jėgų, Kaip gyventi toli nuo savų? Bet laikas bėga, linksta užu kalnų, Taip ir mano svajos gimsta be namų. Žengiu tolyn nors ir kaskart sunku, Stovėti nėr kada - per daug niūru...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą