Mintis... Ar ir tu kažką pagalvojai? Tikriausiai būtų keista, jeigu ne. Nors... ką gali žinoti, pasaulis keičiasi, su juo ir aš, ir tu. Bet aš... aš vis dar mąstau. Parimstu prie juodo stalo, ant kurio padėtas baltas popieriaus lapas, tarsi vis laukiantis, kol galės išsiurbti mano visą gyvenimą. „Nesulauksi“, - naiviai pagalvoju... Iš tiesų, aš naivus... Bet juk laikas nelaukia, norom nenorom žmogų ima ir keičia. Prideda vieno, atima kitko. Gyvenimo receptas...
Grįžkime prie prieš keletą sakinių palikto popieriaus lapo. Jau grįžai? Taigi, susimąstau... Gal visgi šis popieriaus gabaliukas yra vertas turėti dalį su manimi... Būtent! Popierius be raidžių būtų tik tuščias popierius, be jokios gyvybės, o mintis be popieriaus sudžiūtų lyg sausros nepakėlęs medis. Galbūt todėl imu ir rašau... Rašau (tarsi sėju dirvon sėklą).., o mintis auga ir bujoja... Ar jauti? Juk jauti... Aš vis naiviai viliuosi, bet rašau... rašau mintis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą