Krantas

Pakeltos laivo burės
Ir toliai svetimi;
Kas buvo ant krantinės,
Liks amžiams užmiršti.

Klajūnės aukštos bangos
Šypsosis iš toli;
Kas jautė jūros skonį,
Būs budrūs mintimi.

Sirenų skambios dainos
Kvies šokiui poromis;
Kas gimė odisėjais,
Netaps praeitimi.

Nakties giliam šešėly
Švies žvaigždės viltimi;
Kas troško būt pasauly,
Ras krantą širdimi.