Raudoniu nusidažė jaunos mintys,
Supuvo amžiais brendę linai.
Nebeišlaikė naštos eglės šaknys,
Ėmė griūti upeliūkščio krantai.
Padange nuplasnojo liesos gulbės,
Dvelkė maro kvapas šalimais.
Nebeskubėjo teptukas piešt saulės,
Dingo miestas visam po ledais.
Medumi pakvipo raudonos tulpės,
Sklendė kregždės ore ratilais.
Nebesijuokė pagautos trys laumės,
Rimo kėslai, mosavę kardais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą